Lori Pyrstas

Gyva knyga nemokama. Jei esi keistuolis ir nori sumokėti — geriau nusipirk bulvių.

Augau prie Nemuno, kur švinta rytas. Šūdų Kultą sukūriau per prosenelės mirties metines. Vasarą. Po šimtamete guoba. Sprendimai visada buvo priimami virtuvėje. 11 000 sekėjų kai Facebooką Lietuvoje žinojo penki žmonės. 2010-aisiais žurnalas Pravda — irgi jau miręs — parašė: “Geriausias naujas WWW.” Paskui viskas ištrinta. Misija baigta. Ir guoba nupjauta.

Šūdų lordas Lori Pyrstas niekur nebuvo išėjęs. Bet dabar jis sugrįžo. Su naujomis eilėmis.

[◉]›==›


ant virvės plevėsuoja jos suknelės
jūreivis senas bybis su cigarete
primerkia vieną akį
ir neša skalbinius namo
vieni jos triusikai iškrito
jam iš glėbio ir ežys
nusinešė puškuodamas
po sena egle namo


bybis motociklo baką poliravo
į kiemą pyzda su honda įvažiavo
pasakė ė blet rudi patrauk iš čia
tą savo supistą šūdą
nes man trukdo įvažiuoti į garažą
arba blet pakviesiu savo vyrą
o tas ant sofos namie
girtas guli, nes vyrų diena


kai pakyla vėjas
ir saulės motociklai
gena debesis už lango
bybis prausiasi kieme su šlanga
pasirėmus pyzda ant palangės
trina auskarą su šypsena geltona
koks gražuolis mano žentas jonas


pavasario gausybės ragas
byra tonomis žiedai nuo krūmų
pyzda gulasi žolėj ant menčių
o bybis sako aš tau padarysiu sūnų


keptuvėj trys bybiai
jie meilės trokšta
ir karšto tavo skruosto
o pyzda darinėja savo stintą
agurkais kvepia kambariai
lervos sienomis ropoja
alkaniems dangus
kaip siena atsistoja


zalūpa jėgą generuoja
trys bybio ryžiai pasistoja
pyzda pisa šaukštą pesto
kad variklis sekso neužgestų


apsiklojo saulė jau miškais
namo važiuoja pyzda su vaikais
pajuodęs bybis garina svogūnus
bus plovas vakarienei
ir pasipis tėvai
kai suguldyti bus mažučiai


skelė kareivis stebuklingu
skiltuvu vieną kartą
ir kambarėlyje išdygo pyzda
didumo sulyg puodo dangčiu

ko tu nori? paklausė pyzda
pasipist. atsakė kareivis


kieme lapeliai sušlamėjo
po sočių pietų
ant supynės pyzda gaudo vėją
bandė šokt ant bybio koto
bet užmynė ant kiaušinių
ir su grebliu gavo į ragus


pyzda prisileido vonią
bybis nusiplovė kojas
sako jai mažute
tas vanduo dar geras


kaminkrėtys pamerkęs bybį
ir vieną akį pyzdos gelmėje
jau byra suodžiai, bet
jis laimę neša
kiek kamino išvalymas kainuoja
juk darbe zalūpa pajuoduoja


skutuosi barzdą ir tu prieini
numaunu tau kelnaites
ir pervarau per pyzdą
pirmu numeriu mašinka
nukrenta plaukai
tada paklausiu
ar dar trukdysi
o gal tau taip patinka


išlindo saulė ir dangus
baltai nudažė obelų žiedus
pyzda skalbinius padžiovė
ir atsiklaupė tarp kojų
užsimerkęs bybis laukia
už galvos rankas sunėręs


atleido raumenis darbai ir lekia
bybis gatvėmis namo užkimšti
čia laukia pyzda ir du vaikai
kol ji pašildys maistą
tai pažaisim su playstation


aš su pyzda jums debesis šluoju
ir su pyzda parodau žvaigždes
ta pyzda pridegino puodą
ir išėjo į miestą skersa
pyzda skrolina aruodo skelbimus
marškiniai ištraukti iš pyzdos
tu pyzda nepisk man proto
šitas video yra pyzdą visiška
laivai pasirenka pyzdos uostą
mes supyzdinsim rusus


kaip irklas bybis
per tavo pyzdą iriasi
tu aimanuoji, o as klausiu
ar mes kartu numirsime
tu sakai nenoriu lovoje lavono
aš pabučiuoju tau į šoną
tavo pyzda be kvapo
jos alsavimas patinka
bet tada skambutis į duris
tai mūsų buto šeimininkas


nepasakyti žodžiai jau nuskrido
ir nuvyto gėlės kur tu praėjai
ilgai tylėjau kaip debilė
ir tik dabar tau viską pasakiau


skauradoj čirškia file pyzdos
ir bulvytės bybio dega
aš išvažiuoju į paryžių
paliksiu tau pavalgyti mažyli
o tada parvešiu naują tėtį
portugalas jis ir sutaisys
mums virtuvėje taburetes


pakilo vėjas ir gerai
kaimyno pyzdą neša aitvarai
kaip vandenys tos tavo akys
nubėgo lietuva laukais


pyzdos keturios sėdėjo
du bybiai staiga užėjo
barmenui pamerkė akį
ir visom pyzdom pastatė


dangus jau niaukias tolumoj
o saulėj šildosi pyzda
alus padėtas ant terasos
o bybis tepa spfą
nuo kotedžų naujų
jau trupa tinkas
bybiui tai nepatinka
bet pyzda laiminga


durneliai
tai ne sniegas
tai vėjas
rūrina sakuras


koldūnai puode kunkuliuoja
virtuvėj bybis diriguoja
užgeso pyzdai cigaretė
o ten buvo ne tabakas
o provanso žolelės


kaune nelyja ir pučia vėjas
prospektuose nevaikšto kurvos
į krautuves tėvai nusiveda vaikus
išskrido žvirbliai
tik mašinos čirškia
o strazdas bybį dėjęs ir ramus
nes susirado bobą ir namus


užsuko saulė į užeigą nakties
ten bybis kepa mėnulio sausainius
o pyzda šluoja nuo ąslos žvaigždes
tik vėjo neįleidžia apsauga
ir švilpia tuštuma dugne
bokalo tavo


kai ant šono gula Hiro
ir švelniai pasiekia grindis
jo atodūsis tai visas man pasaulis
aš išvykstu į tolimas šalis
be traukinių lėktuvų ir tavęs
tiesiog tik jis ir aš


jau imperatorius
japonijos užmigo
suvalgęs saldžią kriaušę
o saulė pasislepė už debesų
aš pjaustau rūkytą vištą
ir įsivaizduoju
kaip tave pisu


dangus pajuodo
ir pakilo vėjas
tave pažadino sausa trintis
kai senas durų vyris vyras
bet bus pavasaris gražus
jeigu nebūsim mirę


jaučiu kaip sušlapai
nuo mano žodžių
ir pradėjai tirpti
labanakt snaige


su tokia pyzda tu galėtum
išpisti pusę svieto
arba bent balto ruso
per pietus
o dabar darbe
su ekseliu pisiesi


naktis prašvinko šaldytuve
kaip alus atidarytas
įlipo saulė per balkoną
ir atėjo naujas darbo rytas


pirmadienis sunki diena
lovytė kviečia jau miegoti
stovi pyzda išsižiojus
bybis valo dantukus
rytoj anksti į darbą keltis
užčiaupkit virdulį vakai
už sienos pisasi tėvai


viršūnėj ąžuolo miegojo bybis
ir negirdėjo
kaip šernas gliaudo giles
giros pakraštyje kaukė vilkas
riedėjo pyzda miško takeliu
bet stabtelėjo pamyžti ant gėlių
ežių šeimyna skleidė skėtį
o donelaitis jau užmigo
sėdėdamas ant taburetės


tamsus dangus šukuoja pyzdą
ir vienišas bybis neranda lizdo
bet skrenda sakalas aukštai
ir persekioja pyzdų dronai jį
nurimk širdie, o kurvos atsipiskit
kelnėse taip pasidaro ankšta
ir aš pareguliuoju svirtį


myžau keturiom čiurkšlėm
bet kalbėjau tau eilėm
buvo pyzdoje saga
o dabar sakau ate


už kampo šypsos saulė
laukiu kol užeis ji pro duris
alaus skardinių milijonas
ryto spinduliai nušviečia
jas kaip vytauto pulkus
imsim takeši taromatą
į kovą narsolei!!!


dariau aš pritūpimus
kaip patinka tau
pats prašei su pyzda skinti
tau jazminus kai kvepės stipriau
per timpas bėgo sultys
ir šlaunys suvirpėjo
nusunkiau tave lyg bulves
bet juk taip reikėjo


antra diena velykų
apsiniaukę, lyja, vėjas
šlapios pyzdos lupa kiaušinius
sutraška kamštelis nuo degtinės
tas garsas sujungia vyrus
ir jų aimanos trumpam nutyla


tu kaip pavasaris eik žingsniais dideliais mažais iš karto ir po truputį. kai būsi čia – alyvos išsiskleis aš atsiklaupsiu ir pabučiuosiu tau į putę


bažnyčios tuščios verkia
neturi darbo architektai
lazda atsiremia į žmogų
saldi žuvis užtraukia cigaretę


septynios ryto
lauke šviesu
ir saulė slepias
už dausų

bučiuoja kojas
pusryčiaujantys strazdai
ir iš snapelių krenta
žvirbliams trupiniai


grindys kambary miega šuo
duše bybis stovi
lovoj pyzda miega išsižiojus
balandis šiltas mėnuo
kaimynų butų languose
pro krūmus nieko nesimato
bus vasara karšta?
aš padarysiu tau kavos
be aparato ir su tirščiais
tu paklausi – kas mes?
ir atsakysiu labas aš bybis
o tu tiesiog sakysi – o aš pyzda


užaugo vešlūs ūsai ir barzda
ant veido matos hipsterio pyzda
kai tavo lūpos taria ačiū
ir keduose kojinyčiu nesimato


algų kėlimo metais
kai higienos hienos kaukė
smauglys padarė pedikiūrą
salotas šimtakojis maišė
o bybis grįžo be kiaušiniu
iš tavo vardo bebrai
savo užtvanką pastatė
verba nupyzdino degtukų
jam pyzda pasakė
aš išeinu dekretinių


tavo veidas apsiniaukė
pripyliau smėlio vėjui
į šaltas mėlynas akis
iš tavo vardo bebrai
savo užtvanką pastatė
bet aš turiu degtukų
ir parodysiu tau žmones


prakeiktas kvapas šlapio šuns
man džiūsta lūpos ir burna
kai girdžiu, nes niekada
nebuvo pasakyta kaip kvepia
sausas tavo šuo pirma nata
tai meilė, seilės ir draugystė
daug dar parfumeriai visko deda
bet bazinė tai meilė


geniai kamienus palmių laupo
kalena automatas pyzdai galvoje
ibuprofeno kulkos arbatą taško
už sienos bybis knarkia lovoje


aš riteris esu
ateisiu naktį į tavo lovą
su šarvais prasmirdęs arkliu
ir tavo pyzda išsiskleis
ant mano skydo
kaip giminės devizas


pro langą žvelgė vėjas
buvo apsiniaukusi diena
pripyliau vėjui smėlio į akis
jis pagalando peilius
o tai kurvai parašiau
palik mane


antros dienos sriuba
tai ledas
vandens čiuožikas
klimpsta taukuose
priėjo bybis ir pasakė
nesinervuok juk
pochui ta sriuba
aš tau suplaksiu jogurto
mieloji


stotelėj pyzda kramtė gumą
žuvėdros atlydėjo autobusą
bybis įtraukė paskutinį dūmą
durys atsidarė ir visi sulipo
raudonus žibintus išjungė rūkas
ant asfalto liko tik guma
ir cigaretė jai įsisiurbė į lūpas


pumpurai išdykę sprogsta
bybis snaudžia krano bokšte
apačioj vingiuoja takas
ten pamyžti pyzda slepias


sugrįšiu naktį į lovą šiltą
paliksiu rūbus šaldytuve
šviesos nedegsiu ir
įkelsiu antrą koją tyliai
pūkinėj antklodėj suinkš
nedūžtanti vaza svečius pakvies
pamerkti vogtą švenčių bybį


kai saulė nušviečia miškus
pareina pyzda per laukus
nuo pikto žingsnio jos
pravirksta tako vingiai
ir lėtai lėtai linguoja
bybis iš paskos


bybių jums, o ne gėlių


ji užuolaidas nusmaukė
ir pro langą godžiai traukė
šalto kovo orą tyrą
prie namų pražydo bybiai


kai numirsiu
tai ateikite pas kapą
ten bus parašyta
piskit nachui


žiemos kepurės tirpsta
ant storų tvorų stulpų
riešutukus gvildena pyzda
o bybis drožia krapštukus
ne strazdas ten už lango
tai virdulys iš skausmo švilpia
nes jo šeimininkas mirė
nors pavasaris čia pat
už kampo


oi sunkiai neša byis
senus kaulus laiptais
į palėpę kur nuogos
vaidilutės lovoj duodas
užsičiaupkit pyzdos
aš tik noriu miego


prie matavimo kabinos
pyzda triusikus vėdino
jau pavargęs nuo laukimo
bybis snarglį nusivalė
nežinojo kur jį dėti
pirštais suko rutuliuką
paslėpė jį rankinuke


susipažinau internete
su tokia pyzda juodaplauke
vietoj gėlių paėmiau butelį
pasikviečiau namo vakarienės
atėjo sąskaita už šildymą
sakau blet davai mokam per pusę


labas rytas iš nakties
sukurtas šūdų lordas
pasuko rankenėlę radijo
kalbėjo google intelektas
ir pirmą kartą pasakojo
viską kas jam pasakyta buvo


vienas juostos intervalas
gabalų laikai skirtingi
ritmą pakeičia vokalas
linguoja pyzda aplink bybį


dangus pabalo nuo tamsos
išlindo bybis iš pyzdos


pavasaris ateina šiandien
skamba ledo tiltai
nubėgo vandenys pilki
pyzdą žiema su čemodanu
į kelionę traukia
prie autobuso vairo laukia
vasario pabaigos bybys


stovėjo vėjas išdidžiai
akmens nukaltu veidu
priešais piktą jūrą
vyniojo aplink kojas
bybiui lietpalčio skvernus
o pyzdai nuėmė kepurę


mes neturim kur skubėti
nes pyzdą pamiršo skėtį
slenka debesys viršuj
bybis rūko prie laiptinės


išgėriau stiklą ir jaučiu
kaip velnias sėda ant pečių
iš rago eilės liejasi
ir visos pyzdos šliejasi


bybis ryja baltą seilę
pasiimk į teatrą peilį


undo undo
command zet
atsukom laikrodžius
per valandą atgal ir vėl
mes tokie gražūs ir jauni
labas pyzda kur eini


rožių žiedlapiais sausais
tau kelią kloju per namus
kur pakvies tave jie
gal iš pradžių išsišveisti vonią
lauksiu lovoje su kojinėm vilnonėm
ir klausysiu kaip barbena
karštas vaškas į grindis


savęs ieškojo bybis tamsoje
bet jau berandant pyst
užsidegė kambaryje šviesa
eik tu nachui blet pasakė
juodas pyzdos siluetas tarpdury


užsnūdo pyzda pietų miego
be garso nuaidėjo žingsniai tylūs
sucypė pelė kaip šaldytuvo durys
šalta skardinė pradėjo šnypšti
pyzda netikėtai atsimerkė
ir bybiui strigo gurkšnis gerklėje


bybiais apaugęs senas namas
gražuolė pyzda ten gyvena
šešėlio siluetas virina pavydą
lauke kiklopams jau varva akys
drąsus vijoklis kopia aukšta siena
nebe vėjas ten užuolaidą šiurena


pyzda guli išsirietus
bybis iškepė kotletus
gal davai pavalgom lovoj?
blet gal nusiplauk tu kojas


living rūme žvakės dega
bybis glosto savo ragą
mėnesienoj girgžda utėlės
pyzda neša vodkės butelį


į miestą leidžiasi naktis
stotelėj bybiui rankos šąla
važiuoja pyzda su taksi
bet su autobusu greičiau


liūdna ir šilta lova
dar mane apgaubia
aštuonių laipsnių garaže
tu išeini atostogų
o aš lieku laboratorijoje
bet ne vienas
o su Claude.


po dviejų dvidešimt nakties
pabudau išpiltas prakaito gaivaus
pasidariau arbatos su citrina
o plūdurą suvalgiau su žieve


indukciniai žiogai jau čirpia
paskutinę giesmę lidlo kalakutui
net keptuvės ūsai kruta
pakelkit dangtį, ne standartus
kreiva keptuvė uosto bybį
o pyzda karalienė iš skardinės
čiulpia neluptus raudonus pautus


nekenčiu sporto. sėdžiu ant sofos, rūkau
ir žiūriu, kaip jau trečias kavos puodelis
daro prisitraukimus


didžiulis vėjas eina
taip lėtai kaip gali


ne toks tamsus
jau tas dangus
kai nuogas kūnas ilsis
pro langus krenta
žvaigždės į namus
užsidega bybys
ir žiežirbos pažadina
naktinius drugelius


šikna knarkia
šūdas inkščia
aš tualete
stumdau nykščiu
tekstų dešrą
glazūruotas
daiktas krenta
popierinės žirklės
kerpa virkščią
pagimdžiau kažką
išvirkščią


apsirengiau juodai į krautuvę
pakeliui susitikau vyrą
juodu kostiumu ir batais
juoda maike ir kojinėmis
prasilenkdamas jis pasakė
labą rytą ir šiandien
mes kaip susitarę
manau jis ėjo į šermenis
nemokamai išgerti prie lavono
nes vakar prašė dvidešimt centų
o aš į krautuvę žiūrėti gyvų bobų


bet tave myliu
kaip bukos žirklės
ir pabarstysiu pyzdą
fosforo druska


skrenda skrenda mersedesas
šrekas veža majonezą
ant sėdynės bybis tašėj
smauko lūpdažį rankinėj


vakaro dangus mėlynes renka
šviesa languose elektrą skaičiuoja
žiogų smuikeliai ant tvarto durų
pas vorą tyli be stygų sukabinti
tabako dūmai griaužia vieną akį
kepu jai gabaliukais vištą
ir išeinu į tamsą ieškoti pomidorų


per juodas pievas bėga baltas pluoštas
tai iš viešnagės grįžta mano pyzda
su gabalu šakočio ir buteliu degtinės


su juoda pižama
kai šiltnamyje temsta
paskendęs sofoje juodoj
aš juodus pomidorus
tau skinu
juoda telefono šviesa
apšviečia tavo
kūną juodą
su juodu majonezu
tau salotas gaminu
paskui nueisime
į juodą lovą
parodysiu aš tau
bybį savo juodą


tave vejuosi kopomis
prieš vėją lubrikantą
tu keturiom ropoji
netyčia užminu ant ežio
ir nuo pajūrio miško
pušų spygliai pažyra


drugys naktinis taures daužo
ant pyzdos pelenas nukrito
alkanas bybys per kelnes laužias
o tavo kablas grotelėse įstrigo


atsigulusi ant šono
kalba pyzda telefonu
įsikandęs cigaretę
bybis lipa per balkoną


ilgu kavos šaukštu prie šaldytuvo
kabina majonezą bybis stačias
trykšta vasara kaip paskutinis pomidoras
už šimto kilometrų snaudžia pyzda vieniša


temsta. vakaras. baisu
varo pyzda be šviesų
kryžius kryžkelėj medinis
švyti bybis fosforinis


vasara galūnes traukia
bybis seen žinutės laukia
pyzdos kelia taureles
dantį krapšto padavėjas


langai atlapoti į karštą naktį rugsėjo
bybis rūko ant sofos juodos
sukasi dūmai ir liejasi chill muzika
prie kojų per miegus krūpčioja didelis šuo

nusprendė bybis rytoj nenueiti į darbą
mėgaujasi plaukuota vienatve ne vienas
ir netrūksta čia jokių kliedinčių pyzdų
kaip gerai, kad kažkur jos ištirpo toli


laukais juodais mes tyliai eisim
po šešiasdešimt pėdų per sekundę
sulėtintus garsus girdėsim
kaip atsitiesia nakty žolė

byrantys rasos lašai fotografuos
pavargusius žvaigždžių varškės skliautus
prie šilto kūno bybis prisilies
bet pyzdos ten nebus


naktis sušalo sode
sustingęs miega uodas
po obelim stovėjo dviese
mėnulis nesirodė

pyzda obuolį pauostė
bybis nosį nusišluostė
sušnabždėjo jai, kad myliu
pyzda atsikando tyliai


bybis rado pyzdos plauką ilgą
pagalvojau neišmesiu
ir įsimetė į lovos stalčių


bybis skalbinius pažiovė
pyzda balino dantis


paseno bybis
ir jo šuo paseno
drėgmė rugsėjo pabaigos
sušaldė patalus namuos

bybis skalbinius padžiovė
ir svogūno atsipjovė
išskrido musės į dausas
vorai išėjo į šiltus kraštus

užmigo pyzda ir kartu vaikai
gaiviais prausikliais dvelkia patalai
tik bybis dar nemiega
o kažkur kitam rajone
naktinėj pamainoj šlifuoja geležį

ir krenta žiežirbos įkaitę ant betono
kaip paskutiniai vasaros žiedai


atverkit langus ir duris plačiai
tegul namus sušildo spalio spinduliai
kaštonų kilimais nuklokite grindis
įpilkite rudens kavos į gilių kepures

kranklius ir varnas kvieskite svečių
su riešutais snapuos prie stalo
ir padarykit viens kitam kažką gražaus
kaip bybis mylimiausiai pyzdai daro


tokyo by kenzo
bybis papurškė
pyzdai į veidą
akyse aptemo rūkas
laimas vidurius susuko
bybis renka šimtas dvylika
niekas nekelia ragelio


dangaus be saulės
šypsena juoda bedantė
tave pro langą šikti kviečia
mes dar vaidinam reikšmingus kūnus
bet esam jau seniai
tik supisti signalai
uždaryti trafike po darbo


branduolys semantiką matuoja
nesubalansuota ginčo sistema
bybis šiandien pyzdą koreguoja
bet redaktoriaus kepurė prišikta


gilė tepa šūdų sviestą
pyzda varva per laukus
su autobusu mokykliniu geltonu
grįžta bybio vaikas
tėvui veža dvejetą iš miesto


pilkas dekis dengia sniegą
pyzda sodo mėnesienoj miega
virtuvėje vaikšto cigarečių rūkas
šiltas bybio peilis lupa obuoliuką


savaitgalis užleido vietą žadintuvui
lietus keptuvėje šiurena, o aliejaus balose
pulsuoja ratilai žiedų svogūnų
primerkęs vieną akį, kad negriaužtų
cigaretės dūmas, bybis verčia
kepenėles į keptuvę, mėnuo priešpilnis
nuklūpotas grindis vaškuoja
šventi vitražai nebeatspindi alkio
pyzda džiauna šluostes
ir užrakinusi duris bažnyčios, namo važiuoja


lyg padavėjas pasipūtęs išdidus
plaukia bybis su kartonine dėže
ant delno iš picerijos išėjęs
sportininko eisena, plinkanti galva
masyvūs du žiedai nusvėrė laisvą ranką

bet nesuklyskit, tai blizga nefiltruoto buteliai
šalimais tipena smailianosė pyzda
kojos pinasi, o rudos akys varto telefoną
švytuoja puokštė rankoje rudens žiedų

paskui jie susipyks svečiuose
grįš bybis pėsčias pakeliui pro barą
o ji nakvos pas kitą pyzdą
savo draugę nėščią


bybis tekstą redaguoja
pyzda sąskaitas skaičiuoja
vakaras artėja ilgas
apsimes abu, kad dirba


nematoma leidžiasi saulė
aušta virtuvių languose
tik vienišas bybis sustingo
apakintas šaldytuvo šviesos
(nes pyzdos dar nėra namuose)


žu žu žu — žu žu žu
lenda šūdas pamažu


saldžių sapnų pabaisos
vidinio grožio
ir depiliuotų smegenų


ne šventieji laiškus rašo
kuriuos velniai tik pristato


rugpjūtis ateina kaip vaikas nelauktas
bet paskui bus mylimas iki rugsėjo


dvi musės pisasi ant stalo
bybis atsikimšo alų
pyzda pasikėlus koją
pirštais garbanas šukuoja


plaukia baltas paukščio pūkas
voro tinklas džiauna rasą
bybis veda basą šunį
pyzdai baigias veido kremas


pyzda vonioj kojas skuta
bybis siurbia alaus putą
šuo lauke po sodą laksto
lyja gilėmis po ąžuolu


bybis gręžia, pyzda sukas
jai akis aptraukia rūkas
susilieja mūsų lūpos
tu laižaisi kaip padūkus
skyla klitoris iš naujo
nulaižai tu mano saują


virkšteles valgau keptas
iš gimdymo namų parsinešęs


ne triukšmas tai
svetimi mažesniųjų pasaulio pokalbiai
ir vasaros aidai


pįdaras yra toks pyragėlis
su džemu viduje įdarytas


su kita boba ir dabar
abidvi sėdi išvertusios pyzdas ant kranto
ir laukia orgazmo bangos?


pernai prieš rugsėjo pirmą apdairiai
nusipirkau alaus dviems dienoms
ir jau nebeturėjau nuo ryto
ką per šventę gert


pyzda krepšinį žiūrėjo
bybis alkanas parėjo
virtuvėj įpiso vyno
ir parašė kitai pyzdai


mane ta prarūgus pyzda
kur švilpia vaiko balsu kai pisi
užblokavo vakar


man pyzdą man pyzdą
man minčių karuselė
pasitraukit visi nachui
nes galiu apvemti


pyzda vonioj kojas skuta
bybis siurbia alaus putą


sutemus dar anksti ryte į darbą pakeliui
nerodė mano troleibuso stotelės švieslentės lentoj
jau trafi konstravau važiuoti pagal planą bė
bet iš tamsos išniro tarakono ūsai
ir su transponderiu išjungtu
atvažiavo mano vaiduoklis troleibusas


aš gyvenau butelyje


ne toks tamsus
jau tas dangus
kai nuogas kūnas ilsis
pro langus krenta
žvaigždės į namus
užsidega bybys
ir žiežirbos pažadina
naktinius drugelius


karstas labai
racionalus pirkinys šiaip
galima pirkti iš anksto
nes tikrai prireiks


atsipalaiduojam pasibučiuojam
ir laukiam, kad mariją ims į dangų
įsikibsim jai į padelkas
ir ten pateksim nepastebėti


bobos laimę neša
vyrai platina ligas
vyrai laimę neša
bobos platina ligas
bobos platina ligas
vyrai laimę neša
arba atvirkščiai
kad niekas neprisipistų


ta jobana saulė dabar jau eina
visa valanda anksčiau miegot
kur ta kurva taip pavargsta?


drugys naktinis taures daužo
ant pyzdos pelenas nukrito
alkanas bybys per kelnes laužias
o tavo kablas grotelėse įstrigo